[ Fara ķ meginmįl | Forsķša MBL.is | Veftré MBL.is ]

Icesave-reiknir — hver er skuldbindingin?

21.1.2010 — Athugiš aš reiknirinn mišast viš forsendur og fyrirliggjandi gögn ķ įgśst sķšastlišnum og ber aš taka nišurstöšum hans meš fyrirvara um žaš. Sjį breytingasögu hér.

355,9ma.kr. nśvirt m.v. nešangreindar forsendur

  • Breyting frį grunnforsendum: 0,0 ma.kr.
  • Žar af viš Breta: 1.130,2 m. £
  • Žar af viš Hollendinga: 639,3 m. €
  • Į hvern Ķslending: 1.114.557 kr.
  • Hlutfall śtflutningstekna 2008: 76,2 %
  • Hlutfall landsframleišslu 2008: 24,3 %
  • Heildargreišslur įn nśviršingar: 618,9 ma.kr.
You need to upgrade your Flash Player

Forsendur

Upphafleg lįn frį breska og hollenska rķkinu

Lįn frį breska rķkinu: 2.350.000.000 GBP (?)
Lįn frį hollenska rķkinu: 1.329.242.850 EUR (?)
% (?)

Eignasafn Landsbankans

ma.kr. (?)
% (?)

Forgangur krafna (?)

Heildargreišsla

% (?)
kr. (?)
kr. (?)

Icesave-reiknir

Žessum reikni er ętlaš aš varpa ljósi į žęr skuldbindingar sem Icesave-samningarnir leggja į ķslenska rķkiš.

Meš reikninum mį sjį hvaša įhrif breyttar forsendur geta haft į žessar skuldbindingar og lesendur geta sett sig ķ spor samninganefndar eša reynt aš spį fyrir um óvissužętti sem įhrif hafa į skuldbindingarnar.

Hverjum liš fylgja greinargóšar skżringar, śtlistun į helstu įlitaefnum og tenglar ķ fréttir, greinar og fréttaskżringar sem geta ašstošaš lesendur viš aš įtta sig į mįlinu.

Smelltu į einhvern liš ķ forsendulistanum hér til hlišar til aš sjį nįnari śtskżringar og til aš sjį hvaša įhrif breytingar į žeim hafa. Nišurstöšurnar breytast jafnóšum og eru endurspeglašar ķ myndritinu hér aš ofan.

Eins og fram kemur ķ skżringum viš forsendurnar eru margir žęttir ķ žessu dęmi hįšir óvissu og ķ einhverjum tilfellum liggja hreinlega ekki fyrir nęgilegar upplżsingar til aš reikna skuldbindinguna nįkvęmlega. Reynt hefur veriš aš styšjast viš bestu fįanlegu gögn og greina frį žessum óvissužįttum.

Skuldbindingin er ekki gefin upp į krónu, heldur ķ milljöršum króna, enda myndi nįkvęm tala gefa til kynna aš forsendurnar vęru miklu fastari ķ hendi en raun ber vitni.

Meginnišurstašan er gefin aš nśvirši, en heildargreišslur įn nśviršingar eru jafnframt gefnar upp. Śtskżringu į hugtakinu „nśviršing“ mį sjį meš žvķ aš smella į reitinn „Nśviršingarvextir“ ķ forsendulistanum hér til hlišar. Žar mį einnig breyta forsendum nśviršingarinnar.

— — —

Reiknirinn er unninn af hugbśnašarfyrirtękinu DataMarket ķ samvinnu viš mbl.is

Lįn frį breska rķkinu

Lįniš frį breska rķkinu nemur allt aš 2.350.000.000 sterlingspundum og er ętlaš til aš męta innistęšutryggingum aš fjįrhęš 20.887 evrur į hvern innlįnsreikning Icesave ķ Bretlandi.

Viš fall Landsbankans ķ október voru 229.170 innlįnsreikningar ķ Icesave žar ķ landi og nįmu heildarinnlįn į žeim 4.526.988.847 pundum.

Ķslenska rķkiš tekur žvķ į sig įbyrgš sem nemur 51,9% af Icesave-inneignum ķ Bretlandi, samkvęmt fyrirliggjandi samningi.

Samkvęmt skżringum viš samninginn į Ķsland.is er hugsanlegt aš žessi fjįrhęš lękki, en endanleg fjįrhęš liggur ekki fyrir žar sem ekki er bśiš aš gera upp viš alla innistęšueigendur.

↩ Aftur ķ forsendur

Lįn frį hollenska rķkinu

Lįniš frį hollenska rķkinu nemur 1.329.242.850 evrum og er ętlaš til aš męta innistęšutryggingum aš fjįrhęš 20.887 evrur į hvern innlįnsreikning Icesave ķ Hollandi.

Viš fall Landsbankans ķ október voru 114.136 innlįnsreikningar ķ Icesave žar ķ landi og nįmu heildarinnlįn į žeim 1.674.285.671 evrum.

Ķslenska rķkiš tekur žvķ į sig įbyrgš sem nemur 79,4% af Icesave-inneignum ķ Hollandi, samkvęmt fyrirliggjandi samningi.

↩ Aftur ķ forsendur

Vextir į lįnum Breta og Hollendinga

Žetta eru žeir vextir sem lįnin frį Bretum og Hollendingum bera į samningstķmanum.

Samkvęmt fyrirliggjandi samningum eru žessir vextir 5,55%, en meš žvķ aš breyta tölunni mį sjį hvaša įhrif önnur vaxtaprósenta myndi hafa į skuldbindingu rķkisins.

Į fyrstu 7 įrum samningstķmans greišir ķslenska rķkiš ekkert af lįnunum og į žeim tķma safnast vextirnir upp. Vextirnir eru ekki forgangskrafa ķ bśiš lķkt og kröfurnar sem mynda höfušstólinn; žvķ mun ķslenska rķkiš alltaf žurfa aš greiša uppsafnaša vexti, jafnvel žótt eignir Landsbankans endurheimtust aš fullu.

Vextir reiknast į lįniš allt auk uppsafnašra vaxta įrlega, frį įramótunum 2008-2009. Žaš skiptir žvķ verulegu mįli fyrir žennan hluta skuldbindingarinnar hversu hratt eignirnar endurheimtast og žar meš hversu hratt veršur hęgt aš greiša nišur höfušstól lįnanna. Ķ žessum reikni er gert rįš fyrir aš eignirnar endurheimtist jafnt og žétt, frį og meš mišju įri 2009 žar til afborganir ķslenska rķkisins hefjast aš 7 įrum lišnum (um įramótin 2015-2016).

Verši dreifingin meš žeim hętti aš eignirnar endurheimtist frekar į sķšari hluta žessa 7 įra tķmabils hękkar žaš skuldbindingu rķkisins, en endurheimtist eignirnar hrašar lękkar žaš hana.

Į sķšari hluta samningstķmans eru vextirnir reiknašir į hverjum gjalddaga, en gjalddagar eru įrsfjóršungslega į įrunum 2016-2023.

Slįšu inn vexti til aš sjį hvaša įhrif breytt vaxtaprósenta myndi hafa į skudbindinguna, eša smelltu į hnappana hér aš nešan til aš notast viš žęr forsendur:

  • Vaxtalaust
  • 15 įra lįn ķ Englandsbanka
  • Fyrirliggjandi samningur
  • Viljayfirlżsing viš hollensk stjórnvöld ķ október
↩ Aftur ķ forsendur

Mat į eignasafni Landsbankans

Eignir Landsbankans munu koma til lękkunar į höfušstól lįnanna frį Bretum og Hollendingum og žvķ skiptir veršmat žessara eigna höfušmįli viš śtreikning Icesave-skuldbindingarinnar.

Nįkvęmar upplżsingar um eignasafniš hafa ekki veriš geršar opinberar, en meš frétt mbl.is „Eignir duga ekki fyrir Icesave“ žann 22. jśnķ 2009 birtist eftirfarandi yfirlit žessara eigna:

ISKma Ķsland Bretland Holland Kanada Samtals
Kröfur į lįna­stofnanir (m.a. innlįn) 53 57 10 6 126
Śtlįn til
viš­skipta­vina
173 244 85 30 533
Markašs­skulda­bréf og hluta­bréf 52 24 0 0 76
Afleišur
 
35 0 0 0 35
Hlutir ķ dóttur- og hlut­deildar­félögum 14 0 0 0 14
Ašrar eignir
 
22 4 1 5 32
Eignir įn tillits til greišslu vegna NBI hf. 349 330 96 41 816
Greišsla vegna
NBI hf.
284       284
Eignir samtals 663 330 96 41 1.100

Opna sem PDF

Samkvęmt fréttinni stefnir skilanefnd bankans į aš framkvęma heildstętt eignamat fyrir 20. nóvember 2009, en žį veršur haldinn opinn fundur kröfuhafa bankans.

Helsta gagnrżni sem sett hefur veriš fram į žetta veršmat er aš innlendar eignir séu mjög ótryggar vegna bįgrar stöšu margra ķslenskra fyrirtękja sem bankinn į skuldabréf į, hlutabréf ķ eša śtlįn hjį. Sömuleišis hefur veriš bent į aš śtlįn bankans ķ Bretlandi tengist mörg hver Ķslandi meš einum eša öšrum hętti og séu žvķ aš sama skapi alls ekki ķ hendi.

Enn fremur hefur veriš bent į aš enn er mjög óljóst meš hvaša hętti og hversu hį greišslan frį Nżja Landsbankanum (NBI ehf.) veršur, en hśn nemur ķ veršmatinu hér aš ofan u.ž.b. fjóršungi af eignum bankans.

Meš žessar takmörkušu forsendur aš vopni getur žś reynt aš endurmeta eignasafniš og slegiš inn žitt eigiš veršmat ķ reitinn hér til hlišar.

Žś getur lķka notaš hnappana hér aš nešan til aš notast viš fyrirfram gefnar forsendur:

  • Veršmat skv. fréttinni frį 22. jśnķ
  • Veršmat skv. fyrra mati ķ febrśar
  • Veršmat 22. jśnķ aš frįdregninni greišslu frį NBI
↩ Aftur ķ forsendur

Hlutfall eigna Landsbankans sem mun endurheimtast

Žetta er žaš hlutfall af eignasafninu sem mun endurheimtast į fyrra tķmabili samningsins (til įrsins 2015) og žvķ nżtast upp ķ kröfur ķ žrotabś bankans, žar į mešal koma til lękkunar höfušstóls lįnanna og žar meš skuldbindingar ķslenska rķkisins.

Eins og sjį mį į yfirliti eignasafnsins ķ lišnum hér aš ofan eru žessar eignir hįšar mikilli óvissu.

Talaš hefur veriš um aš endurheimtar eignir gętu oršiš į bilinu 55%-95% og hefur talan 75% mikiš veriš notuš ķ umręšu um mįliš.

Hafšu samt ķ huga aš ef žś dróst ótryggar eignir frį ķ veršmatinu ķ lišnum hér į undan, žį er žetta žaš hlutfall sem žś telur aš endurheimtast muni af žeim eignum sem enn standa eftir. Gęttu žķn žvķ aš tvķtelja ekki rżrnunina.

Slįšu inn žķnar eigin forsendur eša notašu hnappana hér aš nešan til aš notast viš žęr tölur:

↩ Aftur ķ forsendur

Forgangur krafna

Meš fyrirliggjandi samningi fellst ķslenska rķkiš į aš endurheimtar eignir Landsbankans skiptist milli Ķslendinga, Hollendinga og Breta.

Samningsskilmįlarnir eru meš žeim hętti aš ķ tilfelli bresku reikninganna ganga 51,9% eignanna til Ķslendinga og 48,1% til Breta, en ķ tilfelli hollensku reikninganna ganga 79,4% til Ķslendinga og 20,6% til Hollendinga.

Sį hluti sem gengur til Ķslendinga kemur til lękkunar höfušstóls upphaflegu lįnanna, en žessi lįn eru veitt til aš standa straum af lįgmarksskuldbindingu ķslenska innlįnstryggingasjóšsins, 20.887 evrum į hvern Icesave-reikning.

Sį hluti sem gengur til višsemjenda okkar kemur į móti žeim greišslum sem žeir hafa innt af hendi til innlįnseigenda į Icesave-reikningunum umfram žessa lįgmarksskuldbindingu. Bretar greiddu almennum innlįnseigendum (ž.e. öšrum en fagfjįrfestum) innistęšur sķnar śt aš fullu, en Hollendingar allt aš 100.000 evrum, skv. žvķ sem fram kemur ķ skżringum viš samninginn į vefsvęšinu Ķsland.is

Framangreind hlutföll endurspegla hlutföllin į milli žessara skuldbindinga, ž.e. lįgmarkstrygginganna annars vegar og umframgreišslanna hins vegar.

Nokkuš hart hefur veriš deilt į žetta fyrirkomulag. Gagnrżnendur žess segja aš lįgmarkstryggingin eigi forgang į višbótargreišslur Breta og Hollendinga žar sem hśn er žaš eina sem kvešiš er į um ķ tilskipun Evrópusambandsins um innistęšutryggingar og žarlend stjórnvöld hafi įkvešiš višbótartrygginguna upp į sitt einsdęmi. Žvķ beri eignunum aš ganga fyrst upp ķ lįgmarkstrygginguna įšur en višsemjendur okkar eigi tilkall til žeirra. Žessi gagnrżni kemur m.a. fram ķ grein Ragnars Hall og Haršar Felix Haršarsonar sem birtist ķ Morgunblašinu žann 22. jślķ 2009.

Į lögfręšimįli snżst žetta um žaš aš krafa hvers innlįnseiganda ķ žrotabś Landsbankans var upphaflega ein krafa, en er nś oršin — eftir žvķ hver upphęš innistęšunar var — aš tveimur eša jafnvel žremur „jafnstęšum“ kröfum sem eiga sama rétt til endurheimtra eigna.

Glęrukynningin hér aš nešan lżsir žessu įgreiningsefni liš fyrir liš. Meš žvķ aš smella į „full“-takkann nešan viš kynninguna mį skoša hana ķ fullri stęrš:

Eins og sjį mį ķ glęrunum skiptir dreifing fjįrhęša į Icesave-reikningum verulegu mįli ķ žvķ hvaša hlutfall eignanna kęmi į móti upphaflegu lįnunum ef kröfurnar vęru óskiptar. Žessi dreifing hefur ekki veriš gerš opinber, en ķ reikninum er stušst viš gögn sem Morgunblašiš hefur undir höndum og telur įreišanlega heimild. Komi frekari upplżsingar um žetta atriši fram veršur reiknirinn uppfęršur til samręmis viš žaš.

Veldu žęr forsendur sem žś vilt gefa žér meš žvķ aš merkja viš višeigandi liš ķ forsendulistanum hér til hlišar, eša smella į hnappana hér aš nešan:

  • Kröfur skiptar samkvęmt fyrirliggjandi samningi
  • Kröfur hvers innlįnsreiknings óskiptar
↩ Aftur ķ forsendur

Nśviršingarvextir

Žetta eru žeir vextir sem verša notašir til aš nśvirša kröfuna.

Nśviršing žżšir ķ stuttu mįli aš reikna śt hvaš žyrfti aš leggja til hlišar hįa fjįrhęš ķ dag til aš standa undir öllum skuldbindingum į lįnstķmanum.

Žessi fjįrhęš er umtalsvert lęgri en samanlagšar afborganir lįnanna į sķšari 8 įrum samningstķmans. Įstęšan er sś aš fé sem lagt vęri til hlišar ķ dag til aš męta skuldbindingunum myndi safna vöxtum žangaš til fariš yrši aš greiša af lįninu og žeir vextir myndu lķka nżtast til afborgana.

Rétt eins og ekki fęst žaš sama fyrir 1.000 krónur ķ dag og fékkst fyrir 10 įrum sķšan verša afborganir af lįnunum ķ gjaldmišlum nęsta įratugar og verša žį minna virši en sömu fjįrhęšir eru nś.

Meš žvķ aš nśvirša upphęšina er žvķ bśiš aš fęra skuldbindinguna til dagsins ķ dag og žannig getum viš gert okkur grein fyrir žvķ hversu mikil hśn er ķ samhengi viš stęršir sem viš žekkjum og velt fyrir okkur hvaš annaš mętti fį fyrir žį fjįrhęš.

Žeir vextir sem rétt er aš gera rįš fyrir viš nśviršinguna eru žeir vextir sem žś telur lķklegast aš fįst muni į innlįnum eša af öšrum eignum aš mešaltali į samningstķmanum.

Slįšu inn vexti til aš miša nśviršinguna viš eša notašu hnappana hér aš nešan til aš notast viš žęr forsendur:

  • Įn nśviršingar
  • 3,5% vextir
  • Sama og į lįnum Breta og Hollendinga
  • 6,5% vextir
↩ Aftur ķ forsendur

Gengi evru

Žar sem lįniš frį Hollendingum er ķ evrum skiptir žaš gengi evru sem mišaš er viš ķ śtreikningunum miklu mįli viš śtreikning heildar­skuld­bindingarinnar.

Žróun gengisins yfir tķma skiptir lķka mįli en žeim mun minna eftir žvķ sem lengra lķšur į samningstķmann. Žvķ er réttast aš miša hér viš žaš mešalgengi sem lķklegt mį telja aš gildi nęstu 2-4 įrin frekar en mešalgildi alls samningstķmans, hvaš žį ķ lok hans.

Įhrif gengisžróunarinnar munu žó alltaf valda einhverri skekkju ķ nišurstöšu śtreikninganna.

  • Skrįš mišgengi Sešlabankans 4. įgśst
  • Skrįš mišgengi Sešlabankans -20%
  • Skrįš mišgengi Sešlabankans +20%

ATH: Ekki er tekiš tillit til valins gengis til aš ašlaga mat į eignasafni Landsbankans, enda liggja sem fyrr segir takmarkašar upplżsingar fyrir um eignasafniš, žar meš tališ um skiptingu žeirra eftir gjaldmišlum. Eins kann aš vera aš einhverjar eignanna séu tengdar ķslensku krónunni, žó žęr séu aš nafninu til ķ erlendri mynt.

↩ Aftur ķ forsendur

Gengi sterlingspunds

Žar sem lįniš frį Bretum er ķ pundum, og mun stęrra en lįn Hollendinga, skiptir gengi punds sem mišaš er viš ķ śtreikningunum mjög miklu mįli viš śtreikning heildar­skuld­bindingarinnar.

Žróun gengisins yfir tķma skiptir lķka mįli en žeim mun minna eftir žvķ sem lengra lķšur į samningstķmann. Žvķ er réttast aš miša hér viš žaš mešalgengi sem lķklegt mį telja aš gildi nęstu 2-4 įrin frekar en mešalgildi alls samningstķmans, hvaš žį ķ lok hans.

Įhrif gengisžróunarinnar munu žó alltaf valda einhverri skekkju ķ nišurstöšu śtreikninganna.

  • Skrįš mišgengi Sešlabankans 4. įgśst
  • Skrįš mišgengi Sešlabankans -20%
  • Skrįš mišgengi Sešlabankans +20%

ATH: Ekki er tekiš tillit til valins gengis til aš ašlaga mat į eignasafni Landsbankans, enda liggja sem fyrr segir takmarkašar upplżsingar fyrir um eignasafniš, žar meš tališ um skiptingu žeirra eftir gjaldmišlum. Eins kann aš vera aš einhverjar eignanna séu tengdar ķslensku krónunni, žó žęr séu aš nafninu til ķ erlendri mynt.

↩ Aftur ķ forsendur